Paieškos tarp trijų EV ir pirkimo užkulisiai, apie kuriuos pardavėjai nutyli
Praktinė trijų modelių analizė, naudoto elektromobilio tikrinimo užkulisiai ir svarbios detalės, kurias skelbimuose pardavėjai dažniausiai nutyli.
Sveiki sugrįžę!
Pirmoje „EV atvirai" dalyje pasakojau, kaip po 19 metų prie vairo ir dešimties skirtingų automobilių, tarp kurių paskutinis buvo galingas VW Arteon, mano kieme atsirado naudotas VW ID.4. Šiandien atsakysiu į du pagrindinius klausimus, kuriuos man užduoda dažniausiai: kodėl pasirinkau būtent šį modelį ir kodėl apskritai nusprendžiau pereiti prie elektros?
Paieškos: nuo „išpūsto Golfo" iki galutinio sprendimo
Rinkoje elektromobilių pasirinkimas dabar didžiulis, bet aš ieškojau labai konkretaus balanso. Po pilnos komplektacijos Arteon su masažuojančiomis sėdynėmis ir „Head-up" ekranu, nenorėjau persėsti į tuščią bazinės komplektacijos mašiną vien tam, kad važiuočiau elektra. Mano taikiklyje atsidūrė trys variantai: Hyundai Ioniq 5, Skoda Enyaq iV 80 ir Volkswagen ID.4 „Pro Max" versija. Iškart sakau – Tesla dėl surinkimo kokybės ir riboto serviso pasiekiamumo net nesvarsčiau (ir iki šiol nesvarstau). Kinijos gamintojai man taip pat neaktualūs. Kadangi visą gyvenimą vairavau automobilius su vidaus degimo varikliais, man buvo kritiškai svarbu, kad elektromobilis nuvažiuotų kuo didesnį realų atstumą. Visi minėti modeliai buvo vertinami tik su talpiausiomis baterijomis. Kitas svarbus kriterijus – remontas ir priežiūra. Turiu ilgametę ir teigiamą patirtį su VW atstovybe „Autojuta" Kaune, tad tai buvo stiprus argumentas. Štai kaip viskas susidėliojo: • Hyundai Ioniq 5 atkrito praktiškai iškart – supratau, kad man tai tiesiog „išpūsto" Golf stiliaus automobilis. • Skoda Enyaq vertinau labai rimtai, tačiau talpiausios baterijos versijos kaina gerokai viršijo ID.4 kainas. Tai ir lėmė galutinį apsisprendimą.
Pirkimo procesas: kodėl vengiu neaiškių pardavėjų?
Išsirinkti modelį yra viena, o jį saugiai nupirkti – visai kas kita. Atidarius skelbimus, elektromobilių pardavėjų pavadinimų yra begalė. Iš savo patirties galiu pasakyti: jau seniai nesirenku „privačių" pardavėjų ar neaiškių mažųjų bendrijų (MB). Visada žiūriu oficialių atstovų pasiūlymus arba kreipiuosi į patikimus tarpininkus. Pirkdami elektromobilį bet kur, rizikuojate prarasti garantiją baterijai (kuri VW atveju galioja 8 metus). Nepatikimas pardavėjas neužtikrins, kad prie baterijos nebuvo lįsta. Visada reikalaukite SOH (State of Health) sertifikato – dokumento, parodančio realų baterijos „gyvybės" likutį. Mano automobilis pagal patikimas rekomendacijas buvo nupirktas tarpininkaujant įmonei „A1 Motors". Jų žmogus nuvyko į pardavimo vietą Vokietijoje, apžiūrėjo automobilį, pateikė nufilmuotą medžiagą, parodė kėbulo trūkumus ir pateikė savo verdiktą. Automobilis buvo atvežtas į Lietuvą per 2–3 savaites – išplautas, išvalytas ir pristatytas man į Kauną. Tiesiog įteikė raktelius ir palinkėjo gero kelio. Patarimas: Nepamirškite, kad elektromobiliai, kurie registracijos metu neviršija 4 metų amžiaus, pretenduoja į ES paramą. Pirkdami Lietuvoje pasidomėkite, ar pardavėjas jos jau nėra panaudojęs.
Pirmosios išlaidos: numeriai, draudimas ir padangos
Registruodamas automobilį pasirinkau paprastus numerius, o ne išskirtinę „EE" seriją – tiesiog nemačiau prasmės. Juolab kad dabar naudoju numerius, kurie puošia jau 5-tą mano automobilį! Pirmieji skaičiai maloniai nustebino: • KASKO draudimas: kainavo gerokai pigiau nei Arteon – apie 600 €. • Civilinis draudimas: apie 80 €. • Žieminės padangos: automobilį gavau su vasarinėmis, tad žiemines pirkau naudotas iš žmogaus. „Pirelli EV" (1 metus naudotos, R20 komplektas) kainavo 320 €. Nesu tikras, kiek elektromobiliams skirtos padangos yra marketinginis triukas, bet nusprendžiau nerizikuoti.
Kas realiai privertė persėsti prie EV vairo?
Viskas prasidėjo, kai ant namo stogo įsirengiau saulės elektrinę. Po atšiaurios žiemos atsirado noras kaupti elektrą vasarą ir mėgautis 0,072 €/kWh kaina šildymo sezono metu, kai visas namas šildomas elektra. Esant valstybės kompensacijoms privačioms stotelėms, pasidarė logiška įsirengti ir ją. Galutinis taškas buvo padėtas atsivertus savo paties statistiką ir paskaičiavus, kiek išlaidų reikalavo VW Arteon. Skaičiai kalbėjo patys už save: • Nuvažiuotas atstumas: 33 683 km • Užpilta kuro: 2 302,84 L • Sumokėta už kurą: 3 417,50 € • Tepalų ir filtrų keitimai (3 kartai): 741 € • Amortizatorių keitimas: 1 100 € • KASKO: 850 € / metus Vien kuro ir einamųjų remontų prasme Arteon man kainavo beveik 3 500 € per metus. Tai buvo pakankamas motyvas ieškoti alternatyvų.
Kas toliau?
Kituose įrašuose pereisime prie konkrečių sąnaudų: dalinsiuosi apie EV įkrovimo stotelių kainas, pirmąsias problemėles su ID.4 bei atidarysime rudens, žiemos ir pavasario sezonų elektros sąnaudų lenteles. Likite kartu!
Apie „EV atvirai" projektą
Šis dienoraštis gimė ne dėl uždarbio, o iš noro atidengti paslapties šydą nuo realios elektromobilių eksploatacijos – be marketingo filtrų ir pagražinimų. Visi tekstai ir skaičiai čia visada bus atviri ir nemokami. Jei ši informacija jums buvo vertinga, sutaupė laiko ieškant atsakymų ar padėjo priimti sprendimą, galite simboliškai prisidėti prie projekto ir „nupirkti man kilovatvalandę" pasirinkdami vieną iš paramos sumų žemiau. Tai absoliučiai neįpareigojantis dalykas, bet geriausia motyvacija man toliau dalintis atvira statistika. Ačiū, kad skaitote!
Nori pirmas sužinoti, kai įkelsiu naują dalį? ⚡☕
Savo dienoraštį pildau kas dvi savaites. Palik savo el. paštą, ir aš asmeniškai tau brūkštelsiu trumpą žinutę, kai tik publikuosiu naują įrašą. Pažadu – jokio spamo, tik tikri skaičiai ir atvira patirtis!