Charakteris, programinės įrangos „glitčai" ir draugų kelionės testas (Kaunas–Nida)

Sveiki sugrįžę!

Kaip ir žadėjau praėjusioje dalyje, šiandien neriame į grynąją praktiką. Pakalbėkime apie tai, ką iš tikrųjų reiškia turėti elektromobilį iš techninės pusės, kiek kainuoja einamieji remontai, kaip mašina elgiasi pilnai pakrauta suaugusių žmonių kompanijos ir ar tiesa, kad žiemą jos „smegenys" gali visiškai užšalti.

🔧 Neoficialus servisas ir oficiali „rami galva"

Pradėkime nuo važiuoklės remontų. Praėjusią žiemą susidūriau su labai nemaloniu bildėjimu priekyje. Iš pradžių įtariau atraminius guolius, tačiau užsienio forumuose greitai radau tikrąją priežastį – elektromobilių svorio neatlaikančios gamyklinės įvorės. Tai masinė šio modelio liga. Nusprendžiau jas pasikeisti. Oficialiame „Autojuta" salone to nedariau, nes kainos ten kandžiojasi, tačiau pasirinkau ne ką mažiau respektabilų „JUTA" autoservisą. Galvojate, kad apynaujo elektromobilio remontas kainuoja kosmosą? Nustebinsiu: abiejų įvorių keitimas su darbais ir patikimo gamintojo Lemförder detalėmis man nesiekė 120 €. Tiesa, vos nusipirkęs automobilį, jį vis dėlto nuvežiau į oficialią VW atstovybę pilnam techniniam aptarnavimui. Profilaktika kainavo virš 300 €, tačiau buvo atlikta viskas, kas priklauso pagal reglamentą: • Inspekcinis techninis aptarnavimas ir stabdžių skysčio keitimas. • Dulkių bei žiedadulkių filtrų keitimas. • Kondicionieriaus sistemos aptarnavimas ir... anglies dioksido (CO2) pildymas (ši sistema atsakinga už baterijos vėsinimą ir šildymą). • ODIS elektrinių funkcijų tikrinimas. Kadangi techniniai aptarnavimai EV automobiliams atliekami kas 30 000 km arba kas 2 metus, šią sumą sumokėti pas oficialų atstovą tikrai verta vien dėl ramios galvos. Beje, stabdžių sistemą oficialiai rekomenduojama tikrintis kas metus. Kadangi elektromobilis dažniausiai stabdo regeneracija (varikliu, paversdamas inerciją atgal į elektros energiją), fiziniai stabdžių diskai ir kaladėlės naudojami labai retai, todėl gali tiesiog pradėti rūdyti.

💻 Mašina su charakteriu: apie programinės įrangos „gliukus"

Daugelis bijo pereiti prie EV, nes mano, kad viskas pastatyta ant elektronikos – „protas patrumpins ir liksi stovėti laukuose". Nuoširdžiai sakau: panikos akimirkų pradžioje turėjau ir aš, bet mašina tiesiog turi savo charakterį. Ką reiškia tas charakteris? Kartais ryte automobilis tiesiog nusprendžia, kad šiandien adaptyvi kruizo kontrolė (ACC) neveiks. Kartais ji pareiškia, kad „nemato" priekyje esančių kliūčių. O neseniai buvo atvejis, kai ID.4 ekrane tiesiog nebeparodė nei laiko, nei lauko temperatūros, nei vidutinių sąnaudų. Atrodo grėsmingai? Realybėje – visiškai ne. Dalis šių įspėjimų dingsta tiesiog važiuojant, o likę išsivalo atvykus į vietą, užrakinus mašiną ir palikus ją ramybėje valandai laiko. Sistema tiesiog persikrauna (pasidaro restartas). Nei vienas iš whimų man nesutrukdė pasiekti tikslo. Tai labai reti atvejai, dėl kurių nereikia panikuoti. 💡 Svarbus patarimas perkantiems: būtinai pardavėjo paklauskite, kokia programinės įrangos versija įrašyta. Šiuo metu naujausia stabili versija yra 3.8.11. ID.4 naudoja OTA (Over-the-Air) atnaujinimus per palydovinį ryšį, tačiau jie siunčiasi ir įsirašo ilgai. Jei automobilis jau turės naujausią versiją – sutaupysite daug brangaus laiko.

🪫 Baterijos higiena ir vairavimo režimai (B vs D)

Kad baterija tarnautų ilgai, kasdieniam važinėjimui naudokite auksinę taisyklę: kraukite ją ribose nuo 20 % iki 80 %. Iki 100 % kraukitės tik prieš tolimas keliones. Žinoma, nieko blogo neatsitiks, jei kartais iškrausite iki 3 % ar 10 %, bet piktnaudžiauti tuo nereikėtų. Mieste aš visada važiuoju B (regeneracijos) režimu – atleidus akceleratorių mašina pati stabdo ir efektyviai renka energiją. Greitkelyje (važiuojant 90 km/h ir greičiau) renkuosi D (Drive) režimą. Šiuo režimu ID.4 turi nuostabų „sklandymo" efektą – atleidus pedalą automobilis rieda neįtikėtinai ilgai ir lengvai, o tai greitkelyje stipriai sumažina sąnaudas.

🏖️ Didysis testas: Kaunas – Nida (3 vs 5 suaugę žmonės)

Per šiuos 9 mėnesius turėjau dvi rimtas keliones į Nidą iš Kauno rajono su draugų kompanijomis. Jos idealiai parodė, kaip automobilio apetitą ir komfortą keičia svoris, oro sąlygos bei pilnas salonas suaugusių žmonių. • Pirmasis važiavimas (Kovo galas): Keliavome trise. Oras šlykštus – apie 8 laipsnius šilumos, stiprus priešinis vėjas ir lietus beveik visą kelią. Pasikrovus iki 100 %, mašina prognozavo 395 km atstumą. Važiavome 110 km/h greičiu. Kryžkalnyje, „Orlen" degalinėje esančioje Inbalance Grid stotelėje, sustojome turėdami 47 % baterijos likutį. Per 23 minutes pasikrovėme iki 80 % ir judėjome toliau. Klaipėdą pasiekėme su 43 % likučiu. Nors būtume Nidą pasiekę be problemų, pietaudami Klaipėdoje pasikrovėme iki 100 % vien tam, kad Nidoje nereikėtų mokėti brangesniais kurorto tarifais. • Antrasis važiavimas (Gegužės galas): Šįkart vykome jau penkiese – pilnas automobilis suaugusių žmonių. Tempas tas pats – 110 km/h, oras geresnis (apie 14 laipsnių šilumos), danga sausa. Bagažinė buvo sugrūsta iki pat viršaus.

Mums pavyko sutalpinti: 2 vidutinius lagaminus, 3 normalias kuprines, 5 poras riedučių, 4 pūkines striukes, kelis smulkius krepšius ir 4 papildomas poras batų. Viskas tilpo labai glaudžiai. Žinoma, po Arteon bagažinės čia nėra ką lyginti, bet susitapšnojome sėkmingai. Kas dėl vietos salone? Išlindo labai įdomių detalių. Esu 1,91 m ūgio, pakankamai stambus vyras. Vairuotojo sėdynė atstumta padoriai, tačiau už manęs sėdėjęs suaugęs žmogus visą kelią jautėsi visiškai patogiai – vietos keliams MEB platformoje dėl lygių grindų tikrai į valias. Tiesa, stebuklų nebūna: penktasis keleivis, sėdėjęs per patį galinės sėdynės vidurį, prisipažino, kad ilgesnei kelionei ši vieta nėra ypatingai patogi. Kas įdomiausia dėl sąnaudų – esant geresniam orui, nors mašina šįkart buvo maksimaliai sunki, toje pačioje Kryžkalnio stotelėje sustojome su 48 % likučiu (netgi 1 % geriau nei važiuojant trise per lietų!). Pasikrovėme iki 80 % per 22 minutes, o Klaipėdą pasiekėme su 52 % likučiu. Tai dar kartą įrodo, kad elektromobiliui oro sąlygos ir vėjas turi didesnę įtaką nei papildomas svoris salone.

❄️ Trumpi žiemos išgyvenimo patarimai

• 17,5 °C triukas: Jei žiemą salone palaikysite 17,5 °C temperatūrą (oras viduje vis tiek bus šiltas), nuvažiuosite pastebimai toliau nei nustatę standartinius 21 °C. • „Heat pump" (Šilumos siurblys): Pirkdami ID.4, būtinai ieškokite modelio su šia funkcija. Per telefono programėlę dar būdami namuose galėsite pašildyti bateriją ir saloną prieš kelionę (ypač kai lauke spaudžia -20 °C šalčio). Pašildyta baterija važiuojant vartoja drastiškai mažiau energijos. • Drifto nebus: Manasis ID.4 yra varomas tik galu. Atrodytų, žiemą bus smagu posūkiuose, bet... ne. Stabilumo ir saugumo sistemos suprogramuotas taip griežtai, kad mašina nei akimirkai neleidžia prarasti kontrolės. Viskas maksimaliai saugu. • Silpnoji vieta – 12V akumuliatorius: Būtinai paklauskite pardavėjo, ar buvo keistas paprastas, mažasis 12V akumuliatorius (kuris maitina automobilio elektroniką). Tai yra šių modelių silpnoji vieta per šalčius. Jei jis nekeistas nuo gamyklos – pasikeiskite profilaktiškai. Kainuoja apie 90–110 €, bet išvengsite situacijos, kai mašina tiesiog „neprabunda". Kitame įraše atidarysime dar vieną labai lauktą temą – įkrovimo stotelės namuose. Kokias rinktis? Kiek kainuoja įsirengimas? Kodėl aš pasirinkau būtent „VOOL"? Taip pat detaliau pakalbėsime apie realų krovimo laiką viešose greitojo krovimo stotelėse. Iki susitikimo kitame epizode!

Apie „EV atvirai" projektą

Šis dienoraštis gimė ne dėl uždarbio, o iš noro atidengti paslapties šydą nuo realios elektromobilių eksploatacijos – be marketingo filtrų ir pagražinimų. Visi tekstai ir skaičiai čia visada bus atviri ir nemokami. Jei ši informacija jums buvo vertinga, sutaupė laiko ieškant atsakymų ar padėjo priimti sprendimą, galite simboliškai prisidėti prie projekto ir „nupirkti man kilovatvalandę" pasirinkdami vieną iš paramos sumų žemiau. Tai absoliučiai neįpareigojantis dalykas, bet geriausia motyvacija man toliau dalintis atvira statistika. Ačiū, kad skaitote!